Žaidimas skatina mokymąsi, stimuliuodamas visą kūną ir įrašydamas prisiminimą apie mokymosi patirtį nervų sistemoje. Fizinė veikla žaidžiant gerina atmintį ir moko kūrybiškai mąstyti.
„Dėl vaikų žaidimų aikštelių dizaino reikėtų pasikonsultuoti su vaikais“ – Pirkko Siklander, 2019
„Žaidimas yra būdas vaikams įsisavinti ir pritaikyti tai, ko išmoko anksčiau. Žaidimas yra jūsų vaizduotės panaudojimas ir mokymasis suprasti modelius bei priežastinį ryšį. Žaidimas yra kūrybinio mąstymo, žengimo už rutinos ribų ir naujų sprendimų pasiūlymų vieta“, – sako mokymosi srities mokslininkė ir Oulu universiteto docentė Pirkko Siklander.
Puikus kūrybinio mąstymo pavyzdys yra vaikų sugebėjimas priversti savo aplinką prisitaikyti prie bet kokio žaidimo, kurį nori žaisti. Žaisdami vaikai taip pat mokosi fizikos dėsnių ir pagrindinių gyvenimo įgūdžių.
„Žaidimas padeda vaikams emociškai vystytis mokant juos, pavyzdžiui, atpažinti skirtingas emocijas ir jas valdyti. Strateginio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžiams taip pat naudinga tai, kad reikia sugalvoti būdus, kaip žaidimas turėtų vystytis, apmąstant kiekvieną situaciją ir nusprendžiant, ar reikia, pavyzdžiui, daugiau žaislų“, – teigia P. Siklander.
Tyrimai rodo, kad vaidmenų žaidimas yra labai svarbus mokantis. Žaidimas suteikia vaikams galimybę atsidurti skirtingose pozicijose ir paeiliui žvelgti į dalykus tiek iš lyderių, tiek iš sekėjų perspektyvos.
„Net scenarijaus ir vaidmenų planavimas yra mokymosi patirtis, nes tai reikalauja, kad vaikai panaudotų savo ankstesnę su konkrečiu dalyku susijusią patirtį, supratimą ir žinias. Pats žaidimas yra galimybė kaupti naujas žinias per kitus“, – sako P. Siklander.
Fiziniai žaidimo aspektai meta iššūkį kūnui ir protui bei suteikia vaikams atgalinį ryšį apie jų ištvermę ir gebėjimus. Žaidimas suteikia vaikams galimybę išmokti naujų dalykų.
„Vaikai žaidimą mato kaip aktyvią pramogų formą. Pavyzdžiui, žiūrėti televizorių nėra tas pats, kas žaisti. Žaidimas suteikia vaikams stimulų, kurie juos jaudina ir skatina motyvaciją“.
Smegenų tyrimai rodo, kad žmonės veikia holistiškai ir kad fizinis aktyvumas taip pat stimuliuoja protą. Todėl judėjimo svarba yra didžiulė ir turi būti įtraukta į mokymosi procesą.
„Visi žinome, kaip šiek tiek fizinės veiklos gali staiga padėti rasti ilgą laiką galvoje besisukančios problemos sprendimą. Smegenims reikia laiko apdoroti naują informaciją, todėl svarbu išlaikyti visą kūną aktyvų mokymosi metu arba iš karto po jo“, – sako P. Siklander.
Vaikų žaidimų aikštelių pasaulyje karaliauja universalumas. Optimalus vaikų žaidimų aikštelės dizainas skatina skirtingas veiklas, motyvuoja įvairius naudotojus ir mąstymo būdus. Technologijos padeda statyti naujos kartos ir visiškai naujo lygio vaikų žaidimų aikšteles. Skaitmeniniai komponentai gali būti sukurti taip, kad vaikai galėtų pateikti grįžtamąjį ryšį apie jų pažangą arba duoti patarimų, kaip pakelti žaidimą į kitą lygmenį. P Siklander įsitikinusi, kad puikiam vaikų žaidimų aikštelės dizainui reikalingi didieji ekspertai – vaikai.
„Dėl vaikų žaidimų aikštelių dizaino reikėtų pasikonsultuoti su vaikais. Suteikus vaikams galimybę pareikšti savo nuomonę, tikėtina, kad jie daugiau naudosis vaikų žaidimų aikštele, o pats projektavimo procesas taip pat gali būti mokymosi patirtis ir galimybė vaikams lavinti savo fantaziją“.
Oulu universiteto docentė ir mokymosi srities mokslininkė.
Visos teisės saugomos Fixman 2024
